Barmene Utenos kavinėje „Tornado" dirbanti lenktynininke jau birželio mėnesį nuskynė ir ketvirtojo šių varžybų etapo laurus. Tašiau dėl toji galvos nepametė.
„Kai klientų apie vasaros planus klausinėjama aš atsakydavau, jog lenktyniausiu automobiliu „Zaporožec", manimi niekas nepatikėdavo.
Tik vėliau kavinėje išvydę mano iškovotą taurę bei diplomą jie prisipažino, kad iš tokios tylenės kaip aš šitokios staigmenos tikrai nesitikėjo", - nusijuokė pašnekovė, nemėgstanti be reikalo aušinti burnos.

Įgyvendino seną svajonę
Medenių kaime (Utenos r.) gyvenančiai Ritai išbandyti jėgas automobilių krose šį pavasarį pasiūlė jos vyresnioji sesuo Vita.
Rita nedvejodama sutiko atstovauti „Bronvaldos" komandai. Apie tokią galimybę autokroso varžybas mėgstanti stebėti mergina anksčiau tik pasvajodavo.
Norėdami įsitikinti, jog Rita neįšsigąs ir nepabėgs po pirmojo vasivežė į rajone įrengtą Alių trasą.
Žalio supratimo apie sportinius automobilius neturėjusios uteniškės būgštavimai, jog teks apsijuokti, nepasitvirtino.
Merginos apsisprendimui dalyvauti lenktynėse pritarė ir draugas Aurimas.
„Jis mane net paragino. Nereikėjo prašyti ir motinos leidimo. Jei tik kas nors pasiūlytų dėl vairavimo galvą pametusiai motinai pa važiuoti lenktyniniu automobiliu, ji neabejodama sutiktų", - įsitikinusi Rita.

Prieš startą persižegnojo
Į pirmąsias lenktynes savo gyvenime, kurių etapas vyko Latvijoje, su vyriška kompanija išsirengusiai lenktynininkei labiausiai trūko moteriško palaikymo.
„Juk su vyrais nepakalbėsi kaip su draugėmis. Išvydusi gerokai už save vyresnes ir labiau patyrusias varžoves, supratau, kad esu visiškai žalia, todėl per kūną perbėgo drebulys", - pasakojo mergina.
Bandomasis važiavimas Ritai nežadėjo nieko gera - atsitrenkusi į netikėtai kelią užkirtusią mašiną, lenktynininke net pašoko iš vietos. Vėliau posūkyje ant dviejų ratų pasviręs „Zaporožec" vos neapvirto.
Prieš startą iš baimės tirtėjusi sportininkė trasoje, niekam nematant, dėl viso pikto persižegnojo.

Finiše užplūdo džiaugsmas
Sėkmingai startavusiai Ritai toliau viskas klojosi kaip per sviestą.
Vieną po kitos varžoves įveikusiai merginai pavyko pralenkti net pernykštę Lietuvos čempionę.
„Kai finiše išgirdau, kaip mane palaikantys žiūrovai ploja ir švil
varžovėms.
dėjau garsiai rėkti", - apie ją užplūdusį džiaugsmą pasakojo R.Baranauskaitė.
Labiausiai Ritos pergale stebėjosi varžybų rengėjai latviai.
Jie negalėjo patikėti, kad pirmą kartą krose dalyvavusi sportininkė sugebėjo užlipti ant nugalėtojų pakylos.



Iš varžybų - į mergvakarį
Iš varžybų namo draugo automobilį parvairavusi Rita pirmiausia ramino iš džiaugsmo apsiverkusį savo tėvą.
Džiaugtis šia dukters pergale tėvams teko neilgai, nes ji tuoj pat išskubėjo į vienos draugės mergvakarį.
„Nesitikėjau, jog tą vakarą šv-siu dvi šventes - mergvakarį ir sa
nęs pasipylė balionų krūva, pasijutau lyg devintame danguje", įtikino per mergvakarį smagiai šė lusi mergina.
Nusimetusiai po varžybų šampanu sulaistytus drabužius lenk tynininkei ilgai nereikėjo sukti galvos, kuo persirengti, nes mergvakario dalyvės susitarė vilkėti naktinius marškinius.
Pašnekovė juokėsi, kad šukuosena jai rūpintis taip pat nereikėjo, nes nuo šampano sulipę plaukai atrodė originaliai - lyg būtų sutepti želė.

Stebi sukandusi dantis
Rokiškyje vykusiame ketvirta jame kroso etape Ritai lenktyniau ti nebebuvo taip įdomu kaip anks tesniame, kadangi jame nedalyva
Užtat smėlėta trasa ten tikrai daug sudėtingesnė bei įdomesnė. Startuoti teko prieš kalną, o ypač kraują kaitino tramplinai, per ku riuos teko skriste perskristi", - aiškino Rita.
Grįžusi po varžybų namo, mer gina iškart puola žiūrėti filmuotos jų medžiagos. Ją peržiūrėti jai kainuoja daug daugiau nervų nei dalyvauti krose.
Kad nepradėtų garsiai komentuoti to, ką mato televizoriaus ekrane, viską iš naujo išgyvenanti Rita filmuotą medžiagą žiūri sukandusi dantis.
Įdomiausia merginai būna išgirsti žiūrovų komentarus. Dažnai jai palankūs žiūrovų vertinimai sukelia ne tiktai juoko, bet ir daug džiaugsmo. Pašnekovė džiaugėsi, kad niekas jos nevadina višta ar

Važinėti išmoko pievoje
Su vėju lenktyniauti mėgstanti Rita dievina greitį. Patikimu auto mobiliu ji ne kartą yra važiavusi 160 kilometrų per valandą greičiu. Tačiau lėkti tokiu greičiu su keleiveis ji nerizikuoja.
Sportininkė labai norėtų išbandyti jėgas ir „bulių kautynėse".
Aplinkinių kalbos, jog dalyvauti tokiose varžybose pavojinga, jai kelia tiktai juoką: „Nesuprantu, ko reikia bijoti, jeigu sėdi prisisegusi diržu ir dar su šalmu ant galvos".
Mergina juokdamasi prisiminė, kaip būdama keturiolikos metų nusprendė pievoje išmokti važiuoti senu motinos automobiliu „Moskvič".
Neturėjusi jokio supratimo apie vairavimą ji vargo tol, kol mašina pradėjo riedėti.
Be vairuotojo pažymėjimo iki 18 metų važinėjusi mergina kartais slapčiomis „Moskvič" pasiimdavo ir be tėvų leidimo.

Per dieną - du nuotykiai
Stresinėje situacijoje merginai kol kas teko atsidurti tik du kartus ir abu - tą pačią dieną.
Anksčiau į Molėtus dirbti „Mazda" važinėjusi Rita vieną žiemos rytą slidžiame kelio posūkyje nesuvaldė mašinos ir atsidūrė griovyje.
Tuomet tiktai nuleido mašinos padangą. Kai kaimo vyrai ištraukė „Mazda" iš griovio, mirtinai persigandusi mergina dar drebėjo gerą valandą.
Tą patį vakarą grįždama namo ji įstrigo važiuodama į statų kalną.
Nei pirmyn, nei atgal negalintį iš vietos pajudėti automobilį su visa vairuotoja išvadavo pelenų ant