Naujienų pranešimas: Mergina už vairo
(Rubrika: Straipsniai)
Paskelbė dance
Sekmadienis 10 spalio 2010 - 15:03:18

Automobilis: ZAZ 965
Pravarde: Kupriukas
Gimimo metai:1964
Variklis: 0.887 litro
Maksimalus greitis: 80 km/h nuo kalniuko
Benzino bake talpa: 30 litrų
Benzino sąnaudos:100 km - 7 litrai
Ypatingas bruožas: automobilį galima užvesti rankiniu būdu. sukant specialią rankeną Savininkė: Kristina iš Vilniaus, 22 m.

Gyvenimo meilė. „Kai buvau maža. troškau turėti žaislinių mašinėlių.Turėjau daug lelių, bet juk kažkuo reikėjo jas vežioti. Tėtis padare man medinį sunkvežimį, kurio numeriai buvo mano inicialai. Mano tęvai tuomet neturėjo automobilio, tad transporto priemone, kuria dažniausiai važinėdavom, buvo troleibusai arba traukiniai. Lengvuosiuose
automobiliuose mane pykindavo, nepakęsdavau benzino kvapo, karščio. Esu privėmusi ne vieną automobilį, nes per vėlai pasakydavau, kad man bloga".
Vairuotojo pažymėjimas. „Vairuoti automobilį moku. Prieš pora metų lankiau vairavimo kursus, tačiau kai nepakako
išlaikyti teorinio egzamino, visk(l mečiau. Nusprendžiau, kad kol neįsigysiu nuosavo automobilio, egzaminto nelaikysiu.
Besimokydama vairuoti auklėjau
savo instruktorit4, neleisdavau jam automobilyje rūkyti, metyti šiukšlių pro langą. Pačią pirmą dieną. įspėjau jį ant manęs nerėkti, jei suklysiu - pagrasinau daugiau nelipti j jo mašiną. tačiau jis man „atsilygindavo": pro vieną staig4 posūkį man teko važiuoti net kelis kartus, kol išvažiavau į kitą eismo juostą".
Senukai. „Anksčiau norėjau senučiuko „vabalo". Tačiau pernai Vilniuje pamačiau važiuojantį žydrą„kupriuką", ir užsimaniau šio automobilio. Papasakojau apie šią mašiną savo vaikinui Algiui, o jis net neįsivaizdavo, kaip ji atrodo, paprašę nupiešti. Karta viename Vilniaus kieme jis aptiko „kupriuką", sužinojo, kas jo šeimininkas, ir
suderėjęs iš to senuko „zapuką" nupirko. Iš pradžių senukas nenorėjo parduoti, aiškino paliksiąs automobilį vaikams ir anūkams. Nors ankstesnis šeimininkas
mašiną rūpestingai prižiurėjo, tačiau paleisti variklio nepavyko, teko jį tempti užregistruoti. Taigi „kupriukas" buvo, bet, deja, nevažiavo. Teko ieškoti kito".
Morka. „Neilgai trukus radau kitą „kupriuką". Ant jo lango kabėjo skelbimas, kad sis automobilis parduodamas. Negalėjau susilaikyti jo nenusipirkusi - viskas sutvarkyta, blizga, tiesiog saldainiukas. Naujas variklis, padangos. Įkalbėjau Algį pirkti šį automobilį per puse.
Pirkti „kupriuką" apsimokėjo ne tik dėl to, kad jis suremontuotas. Važiuodama juo patiriu daugybe gerų emocijų. Retas kuris praeivis ar vairuotojas nenusišypso, nepamojuoja. Daugeliui jis primena tarybinius laikus. Karta stovėjau sankryžoje, o vienas vairuotojas taip užsižiurėjo j mano mašiną, kad net pražiopsojo žalią šviesoforo signalą ir negirdėjo, kad kiti vairuotojai jam signalizuoja. Dažnai užkalbina uzsienie6iai, domisi, koks tai automobilis".
Taisymas. „Kai registravau „kupriuką", technines apžiūros centro darbuotojai net fotografavosi prie jo, o jei nesuprasdavo kokios nors detales ar jungiklio paskirties, nuspręsdavo, kad taip ir turi būti. Remonto dirbtuvėse darbininkai taip pat pasitinka su šypsena, visi sueina mano automobilio apžiūrėti. Ta6iau ne visi remontininkai išmano apie „kupriukus", kiti atsisako taisyti. Pačiai teko kai ką išmokti. Kai senukas, pardavęs man automobilį, j! taisydavo, stovėdavau salia ir aiškindavausi detalių ir prietaisų paskirtj. Kaipgi galiu nežinoti, kaip veikia mano ZAZ? Moku vairo traukės sutaisyti, sureguliuoti uždegimo sistemą".
Vairuotojas. „Važiuoti ZAZ'u galiu tik su Algiu, nes neturiu vairuotojo pažymėjimo. Blogiausia, jei automobilį tenka pastumti, kai jis neužsiveda - tenka tą daryti man, juk Algis prie vairo. Ne vienas vyras kažkodėl nepadeda. Visi praeina, nusišypso, ir tiek. Pasirodys keista, bet nesu sėdėjusi už „morkos" vairo-Algis sake, kad juo sunku važiuoti. Automobilis iš pažiūros mažas, bet ankstas nėra. Nors Algis aukštas, tačiau j „kupriuką" jis telpa be vargo - mat variklis yra masinos gale. Kartelį net penkiese esame važiavę .
Kiti. „Kol kas nesu susitikusi kelyje kito tokio ZAZ'o. Žinau tik, kad viename kieme stovi nevažiuojantis „kupriukas". Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, „kupriukai" tapo paniekos ir pykčio objektu - visi juos daužę ir vartė. Tai nestabili kelyje masina, greitai važiuojant ji gali apvirsti posūkyje,
tad nenuostabu, kad toks mašinų laužymo budas buvo labai mėgstamas. Dėl to „kupriukų" liko nedaug".
Neįsižeidžia. „Vieni šiuos mažus ZAZ'us vadina „boružėlėmis", kiti - „kupriukais". Neįsižeidžiu dėl tokiu pravardžių. Dar nesutikau žmogaus, kuris mano automobilį pavadintų senu šlamštu. Dabar si mašina tapo savotiškų istoriniu palikimu, nors kol kas dar ne antikvarine. Nežadu greitai „kupriuko" parduoti, nebent labai jau didelią suma pasiūlytų".
įdomybės. „Automobilio durys atsidaro priešingai nei dabartiniu automobilit4. Nėra posūkio perjungimo svirteles prie vairo - jungiklis įrengtas panelyje. O g-e. žibintai įjungiami koja. „Kupriukas“ labai krato - tai tikrai nėra patogus automobilis, be to, sezoninis žiemą jame salta. Tačiau ne dėl komforto juk jį pirkau.


Ši naujiena yra iš svetainės ZAZ Klubas
( http://www.zazklubas.com/e107/news.php?extend.4 )